Tiek pati vakcina, tiek pati skiepijimo paslauga yra nemokama.

Registruotis skiepui galima internetu per bendrą registracijos sistemą 1808.lt arba paskambinus į savo sveikatos priežiūros įstaigą.

Skiepytis galite visoje Lietuvoje.

Į skiepijimo vietą jūs galite atvykti taksi, viešuoju transportu, jus gali atvežti asmenys iš jūsų namų ūkio.

Jei neturite galimybės atvykti į skiepijimo vietą, slaugytojos jus turi informuoti apie pavėžėjimo paslaugą. Tuo rūpinsis Klaipėdos rajono savivaldybė.

Neįgaliuosius skiepytis nemokamai veža „Socialinis taksi“. Žmonės su negalia kelionėms gali registruotis interneto tinklapyje www.socialinistaksi.lt arba paskambinę telefonu +370 687 44 001. Daugiau informacijos: tel. +370 667 56781, el. p.: gabija.kucinskaite@zmogui.lt. www.socialinistaksi.lt, www.zmogui.lt.

Asmenys, kurie negali judėti, yra gulintys, bus skiepijami jų namuose.

Vykdami skiepytis, turėkite asmens dokumentą. Jei atvykstate pakartotiniam skiepui, turėkite ir pirmo vizito metu jums išduotą skiepijimo kortelę.

Persirgę COVID-19 liga gali būti skiepijami praėjus 150 dienų po šios ligos diagnozės (viena skiepo doze). Tačiau gyventojas gali būti paskiepytas anksčiau, jeigu prieš skiepijimą atliekamas antikūnų tyrimas rodo neigiamą rezultatą, t.y. nenustatomi IgG antikūnai (tarp COVID-19 ligos diagnozės ir antikūnų tyrimo atlikimo turi praeiti ne mažiau kaip 3 savaitės).

Jeigu žmogus susirgo po pirmos „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos dozės, antra dozė atidedama ir rekomenduojama skiepytis po 180 dienų. Jei žmogui dėl asmeninių aplinkybių (pvz, keliaujant), reikia 2 skiepų – gali registruotis antrai vakcinos dozei trumpuoju tel. nr. 1808 arba koronastop.lt.

Nuo 12 metų galima skiepytis „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“) vakcinomis nuo COVID-19. Nuo 18 metų – visomis keturiomis šiuo metu Lietuvoje galiojančiomis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BionTech ir Pfizer“), „Spikevax“ (gam. „Moderna“), „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) ir „Vaxzevria“ (gam. „AstraZeneca“).
Plačiau apie skiepijimų rekomendacijas atskiroms žmonių grupėms: https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcinavimas

Taip. Nors nėra pakankamai duomenų apie žmones, kurių imuninė sistema sutrikusi, kaip jie reaguotų į vakciną. Ir nors tokie asmenys gali ne taip gerai reaguoti į vakciną, kol kas nėra jokių ypatingų problemų dėl vakcinos saugumo. Todėl sergant astma, nutukimu, cukriniu diabetu ar plaučių ligomis ir kt. ligomis, COVID-19 vakcina galima skiepytis, ir tai yra saugu. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač svarbu skiepytis, nes jiems kyla didesnė rizika susirgti COVID-19 liga ir dažniau ji pasireiškia sunkia, komplikuota šios ligos eiga. Dėl skiepijimosi rekomendacijos ir savo būklės galite pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Sergantis, karščiuojantis ar bet kokios ligos ūmiu periodu žmogus neskiepijamas.

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama užkirsti kelią naujo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imuninį organizmo atsaką.

Dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

COVID-19 gali sukelti sunkių ligų su dar nežinomomis ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms. Kai kurie ligų atvejai gali baigtis mirtimi.

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač sveikatos priežiūros specialistus bei pažeidžiamas grupes, tokias kaip pagyvenę žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis, reikia saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19.

Lietuvoje, kaip ir visoje ES, šiuo metu yra užregistruotos ir naudojamos šios vakcinos:
• „Comirnaty“ (gamintojai „BioNTech” ir „Pfizer“)
• „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“)
• „Vaxzevria“ (gamintojai Oksfordo universitetas ir „AstraZeneca“).

• „COVID-19 vaccine Janssen“ („Janssen Pharmaceutica NV“).

Sustiprinančiąja vakcinos doze gali skiepytis visi gyventojai nuo 18 metų, kuriems po pilnos vakcinacijos praėjo daugiau nei 120 arba 180 dienų. Sustiprinančiosios dozės terminas priklauso nuo pasirinktos vakcinos.

Nuo lapkričio 17 d. visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis praėjus 120 d. arba 180 d. nuo pilnos vakcinacijos, t. y., turi būti praėję arba 4, arba 6 mėn. nuo pasiskiepijimo:

• antra vakcinos doze, kai skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės („Comirnaty“, „Spikevax“ ir „Vaxzevria“ vakcinos),
• viena vakcinos doze, kai skiepijimo schemą sudaro viena vakcinos dozė („Janssen“ vakcina),
• bent viena vakcinos doze, kai vakcina suleista asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu.

Gyventojai, pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepiję „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ arba „Janssen” vakcinomis, praėjus 120 d. (4 mėn.) nuo pilnos vakcinacijos sustiprinančiąja doze gali skiepytis „Comirnaty“ vakcina, praėjus 180 d. (6 mėn.) – „Spikevax“ vakcina.

Gyventojai, kurie pasiskiepijo „Janssen” vakcina taip pat gali gauti antrą sustiprinančiąją tos pačios vakcinos dozę – ji gali būti skiriama praėjus 120 dienų po pirmos dozės.

Jei revakcinacijai skiriama „Spikevax“ vakcina, imuniteto sustiprinimui bus suleidžiama pusė įprastos šios vakcinos dozės.

Gyventojai, kurie po pilnos vakcinacijos, prieš skiepijimą ar tarp skiepijimų susirgo koronavirusu, nebus skiepijami sustiprinančiąja vakcinos doze – persirgimas COVID-19 liga yra prilyginamas sustiprinančiajai vakcinos dozei.

Gyventojai, kurie sirgo dar nepabaigę pirminio skiepijimo kurso, po ligos praėjus 180 d. turėtų šį kursą užbaigti ir pasiskiepyti antra vakcinos doze.

Retais atvejais, kai po pilnos vakcinacijos žmogaus organizme nesusiformuoja antikūnai, gauti sustiprinančiąja dozę galima anksčiau, praėjus bent 28 dienoms po paskutinio skiepo.

Ne anksčiau kaip 28-tą dieną po paskutinio skiepo atlikus laboratorinį kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį imunologinį tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti rekomendaciją anksčiau pasiskiepyti sustiprinančiąja doze. Gydytojo rekomendacija turi būti pateikta e. sveikatos sistemoje.

Antikūnų tyrimas prieš skiepijimąsi sustiprinančiąja trečiąja doze nėra būtinas.

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808.

Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Kviečiame kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos registratūrą.

Medikų ir rizikos grupių pacientų vakcinaciją organizuoja gydymo įstaigos, globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų – atitinkamos globos įstaigos.

Po pirmos vakcinos dozės praėjus 2–3 savaitėms jau susidaro imuninis atsakas, kuris gali apsaugoti nuo sunkių COVID-19 formų. Tačiau po antrojo skiepo imuniteto atsparumas COVID-19 dar labiau sustiprėja ir yra užtikrinama ilgesnė imuniteto veikimo trukmė. Stipresnis imunitetas po antrojo skiepo taip pat susidaro praėjus 2–3 savaitėms.

Paprastai virusai mutuoja (keičiasi viruso genetinė medžiaga), tačiau mutacijos nebūtinai turi įtakos vakcinos veiksmingumui nuo viruso.

Kai kurios vakcinos nuo virusinių ligų išlieka veiksmingos praėjus daugeliui metų po jų sukūrimo ir suteikia ilgalaikę apsaugą.

Kita vertus, sergant tokiomis ligomis kaip gripas, viruso padermės keičiasi taip dažnai ir tiek daug, kad vakcinos sudėtis turi būti atnaujinama kasmet, norint jog ši būtų veiksminga.

Mokslo bendruomenė ir reguliavimo institucijos stebės, ar koronavirusas Sars-CoV-2 laikui bėgant keičiasi, ir, jei taip, ar vakcinos gali apsaugoti žmones nuo infekcijos.

COVID-19 vakcinos padeda žmogaus organizmui sukurti imuninį atsaką prieš naująjį SARS-CoV-2 virusą ir tokiu būdu apsisaugoti nuo jo sukeliamos COVID-19 ligos. Skirtingų rūšių vakcinos veikia skirtingai, tačiau visų veikimo principas yra sukelti imuninį atsaką, padedant organizmui pasigaminti atminties imuninių ląstelių – T, B limfocitų ir apsauginių antikūnų. Įprastai pakankamas kiekis atminties ląstelių ir antikūnų pasigamina po vakcinacijos praėjus kelioms savaitėms.

Gavus COVID-19 skiepą kai kuriems asmenims gali pasireikšti trumpalaikis nepavojingas šalutinis poveikis, kuris yra būdingas ir daugumai kitų skiepų. Tai skausmas, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis, karščiavimas, šaltkrėtis. Taip yra todėl, kad vakcina sukelia žmogaus organizmo imuninį atsaką, o šie simptomai reiškia, kad jūsų imuninė sistema mokosi, kaip ateityje aptikti ir sunaikinti koronavirusą. Šalutinis poveikis įprastai praeina per 1-2 dienas.
Ilgalaikių šalutinių poveikių tiek klinikinių bandymų metu, tiek vykdant masinę gyventojų vakcinaciją pastebėta nebuvo.

Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną ir pradeda gaminti antikūnus, galinčius įveikti virusą ir  neleidžiančius jam daugintis, todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma.

Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną praneškite savo šeimos gydytojui ir (ar) Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Taip, dėl nedarbingumo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.